Herbas  Savivaldybės biudžetinė įstaiga
  Taikos g. 9a, LT-93121 Neringa
  Įstaigos kodas 190893043
  Telefonai (8 469) 52 214, 52 254
  Faksas (8 469) 52 214
                 Mob. 8 682 17 435
                 El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
                 Įstaigos darbo laikas 7.30-18.00

neigalVERSIJA NEĮGALIEMS

ltenderu

Linija

PLATUSIS AUDITAS

VISOS ĮSTAIGOS VEIKLOS VERTINIMAS UŽ 2015-2016 M. M.

2015 m. vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodika”, 2005 m. liepos 22 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1557, Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas” buvo atliktas platusis auditas.

Tikslas: išnagrinėti mokyklos įvairių veiklos sričių kokybę.

 

Uždaviniai:

  1. 1.Pagal keturių lygių skalę įvertinti kiekvieną veiklos rodiklį.
  2. Konstatuoti mokyklos veiklos pasiekimus ir trūkumus.
  3. Pasirinkti konkretų veiklos pagalbinį rodiklį galimam giluminiam auditui.

Metodika:pedagogai, laikydamiesi objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų, savarankiškai ir individualiai vienu laiku užpildyto formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymų Nr. ISAK-1557, ištirdami visas šešias veiklos sritis, įvertinant kiekvieną veiklos rodiklį pagal keturių lygių skalę:

4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai

3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų

2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų

1        – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai

Ištirtos veiklos sritys

  1. Etosas (ètosas [gr. ethos — paprotys, įprotis, būdas], socialinės grupės priimtų normų, vertybių, reguliuojančių jos narių elgesį, visuma).
  2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis
  3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai
  4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai
  5. Ištekliai
  6. Mokyklos valdymas

Tikslui pasiekti buvo sudaryta mokytojų darbo grupė. Mokytojai analizavo vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, iliustracijas bei požymius. Atlikdami platųjį auditą, vertindami visas 6 veiklos sritis, pedagogai rėmėsi savo patirtimi bei nuomone. Kiekvienas mokytojas pildė mokyklos veiklos rodiklių lentelę – pateikė pagalbinių rodiklių vertinimus pagal 4 lygių skalę, remdamasis atitinkamomis iliustracijomis.

Koordinavimo grupė apibendrino plačiojo audito rezultatus, išvadas ir pateikė siūlymus įstaigos bendruomenei. 

 Išvados

Atlikus bendrą plačiojo audito analizę, išaiškėjo įstaigos stipriosios ir tobulintinos veiklos sritys bei pagrindiniai ir pagalbiniai veiklos rodikliai.

Geriausiai įstaigoje vertinamos veiklos sritys:

4.  Parama ir pagalba vaikui, šeimai - 3,60

2.  Vaikougdymasirugdymasis - 3,59

6. Mokyklosvaldymas3,58

 Tobulintinos veiklos sritys:

3.  Vaikougdymo(si) pasiekimai3,52

5.  Ištekliai 3,50

1. Etosas3,49

Geriausiai įstaigoje vertinami pagrindiniai veiklos rodikliai:

6.1. Vidaus auditas3,85

4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas – 3,76

Labiausiai tobulintini pagrindiniai veiklos rodikliai:

2.4. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas ugdymo procese  – 3,27

Geriausiai įstaigoje vertinami pagalbiniai veiklos rodikliai:

2.1.1. Programos atitiktis valstybės nustatytiems reikalavimams – 3,91

4.1.1. Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos veiklos dokumentuose 3,91

4.2.2. Vaiko asmeninės raiškos tenkinimas3,91

6.1.3. Vidaus audito rezultatų panaudojimas3,91

2.1.2. Programų tarpusavio dermė  – 3,82

2.3.2. Ugdymo organizavimo kokybė 3,82

6.1.1. Mokytojų ir kito personalo dalyvavimas vidaus audite 3,82

6.1.2. Vadovo dalyvavimas vidaus audite3,82

6.2.1. Strateginio plano ir metinės veiklos programos struktūra ir turinys 3,82

1.1.2. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika – 3,73

1.3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais 3,73

2.2.3. Metodinė pagalba planavimui 3,73

2.3.3. Mokytojo ir ugdytinio sąveika 3,73

3.2.3. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pažanga 3,73

4.1.2. Vaiko teisių garantavimas mokykloje3,73

4.2.5. Pagalba specialiųjų poreikių vaikams3,73

5.1.3. Galimybių tobulėti sudarymas3,73

6.3.1. Vadovo profesinė kompetencija3,73

Labiausiai tobulintini pagalbiniai veiklos rodikliai:

4.2.3. Psichologinė ir socialinė pagalba2,91

2.4.1. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje – 3,00

6.3.3. Santykiai su personalu, komandų telkimas 3,00

3.1.2. Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant 3,09

6.4.2. Mokyklos savivaldos veiklumas3,18

1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas 3,27

1.2.2. Mokyklos populiarumas ir prestižas 3,27

1.2.3. Įvaizdžio kūrimo kultūra 3,27

2.4.3. Šeimos gaunamos informacijos kokybė3,27

5.3.1. Finansavimas3,27

Vidaus audito koordinavimo grupės siūlymai mokyklos bendruomenei

1. Etosas

  • 1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas. Aktyviau viešinti veiklos rezultatus, laikytis veiklos skaidrumo, teisingumo ir lygių galimybių principio. Puoselėti atmosferą, skatinančią visų bendruomenės narių įsitraukimą į mokyklos veiklą. Laiku ir veiksmingai spręsti iškylančius konfliktus. Kolegialiai priimti sprendimus.

 

  • 1.2.2. Mokyklos populiarumas ir prestižas. Puoselėti mokyklos išskirtinumą, remtis tais veiklos aspektais, kurie lemia jos populiarumą ir prestižą. Puoselėti tvarias mokyklos tradicijas.

 

  • 1.2.3. Įvaizdžio kūrimo kultūra. Siekti, kad mokyklos įvaizdis kuo labiau atitiktų jos veiklą. Bendruomenei priimtinais būdais ir formomis kartu kurti mokyklos įvaizdį. Plėsti informavimo apie mokyklos veiklą įvairovę ir stebėti jos veiksmingumą, atsirinkti pačius efektyviausius būdus.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis

 

  • Kviesti tėvus aktyviai ir prasmingai dalyvauti vaikų ugdymo(si) procese, ieškoti įvairesnių bendradarbiavimo formų. Išsiaiškinti, kokie pasiūlyti bendradarbiavimo būdai yra priimtini šeimai, kaip ir kokiam tikslui tėvai mielai bendradarbiautų vaikų ugdymo(si) procese.

 

  • Nusimatyti šeimai teikiamos informacijos kriterijus. Tirti, kokie informavimo apie vaiko pasiekimus būdai šeimoms priimtiniausi, veiksmingiausi. Derinti informavimo būdų įvairovę, atsižvelgiant į individualius šeimų poreikius, patirtį, kompetencijas. Stebėti, kiek teikiama informacija sudaro prielaidas vaiko ugdymo(si) tęstinumui šeimoje.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai

 

  • Šviesti tėvus vaikų pasiekimų vertinimo klausimais, suprasti jų lūkesčius dėl spartesnės vaiko pažangos, ryškesnių rezultatų (procesas svarbesnis negu rezultatas). Kuo labiau suderinti tėvų ir mokytojų požiūrius ir veiksmus skatinant vaikus ir vertinant jų pasiekimus. Nuolat stebėti, tirti, kiek tai veikia tolesnį vaiko ugdymą(si).

 

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai

 

  • Rasti būdų sustiprinti socialinių ir psichologinių poreikių nustatymo bei pagalbos teikimo sistemą vaikui ir šeimai, o taip pat – stiprinti mokytojų, specialistų ir šeimos bendradarbiavimą kelti jo veiksmingumą.

 

5. Ištekliai

 

  • Laikytis kuo didesnio mokyklos finansinio savarankiškumo. Kurti rėmėjų paieškos sistemą ir nuosekliai ją vykdyti, siekiant kuo daugiau pritraukti teisėtų nebiudžetinių lėšų. Nusistatyti aiškius lėšų panaudojimo prioritetus bei racionaliai jas naudoti. Išsamiai informuoti bendruomenę apie gaunamas biudžetines ir nebiudžetines lėšas, finansinę mokyklos būklę.

 

6. Mokyklos valdymas

 

  • Vadovams siūlytina santykius su personalu labiau grįsti tarpusavio supratimu ir bendradarbiavimu. Norint pasiekti veiksmingumo – komandas formuoti tikslingai. Tobulinti darbuotojų skatinimo sistemą.

 

  • Rasti būdų veiksmingai paskatinti mokyklos savivaldos institucijas aktyviai įsitraukti į mokyklos veikos planavimą ir pažangių pokyčių inicijavimą bei įgyvendinimą. Ypač skatintinti grupių tėvų komitetų darbą, nes  neretai nedidelės iniciatyvos duoda pradžią visos mokyklos veiklai ir plėtrai. Renkant žmones į savivaldos institucijas atkreipti dėmesį į jų veiklumą ir kompetencijas.

 

top